• Aušra Dubonikė

Nuotraukoje – Vaclovas Intas. Gydytojas, šviesuolis, gamtos mylėtojas, niekuo neišsiskiriantį Mosėdžio miestelį išdabinęs ir pavertęs pasaulinio garso Akmenų sostine.

Jis dirbo neskaičiuodamas nei laiko, nei pinigų. Jo palikimas milžiniškas, o efektyvumas net artimiesiems išlieka mįsle.

Neseniai lankiausi Vaclovo Into Akmenų muziejuje. Prie durų pasitikusi darbuotoja pasakojo apie akmenis, muziejaus įkūrėją, kurį pati pažinojo. „Kokį jūs prisimenate Vaclovą Intą?“, – paklausiau jos. „Visų pirma, tai buvo labai GERAS žmogus“.

Stabtelėjau. Net šiurpuliai oda nubėgo. GERUMAS – pirmiausia ir svarbiausia, ką prisimena apie gydytoją, vadovą, įkūrėją.

Prieš keletą metų atlikau tyrimą dvasinės lyderystės tema, kurio pagrindu parengiau ir apgyniau magistro baigiamąjį darbą ISM Vadovų magistrantūroje.

Darbe rėmiausi Jody Fry dvasinės lyderystės modeliu, pagal kurį organizacijoje dvasinė lyderystė pasireiškia, kai:
– kuriama tokia vizija, kuri atspindi organizacijos kelionę ir padeda darbuotojams pajausti pašaukimą darbe;
– kuriama tokia kultūra, kuri puoselėja nesavanaudišką, altruistinę meilę.

(Dvasingumo sąvoka nėra tapati religingumui, t.y. dvasingas lyderis nors ir gali, tačiau nebūtinai turi išpažinti ar praktikuoti kokią nors religiją.)

Tyrimas buvo atliktas iš pasekėjų perspektyvos. Iš 33 paminėtų dvasingumu pasižyminčių lyderių savybių daugiausia kartų (net 14!) buvo įvardintas GERUMAS. Tai buvo tyrimo metu dažniausiai pasireiškusi savybė.

Pasekėjai įvardijo šias gerumo išraiškas: nuolatinį lyderio rūpinimąsi pasekėjais, siekiant jų gerovės; pagalbos suteikimą; atsidavimą komandai; korektiškumą ir nuoširdumą konfliktinėse situacijose; pagyrimus. 

Dažnai girdžiu sakant, kad „geras žmogus – ne profesija“. Vis tik, kasdien gaunu patvirtinimų, kaip svarbu efektyviam ir didžių rezultatų siekiančiam vadovui pasidabinti GERUMU.